Žaidimų naudą yra aprašę įvairių šalių mokslininkai, tad keleta jų norime aptarti su Jumis.
- Žaidimai leidžia vaikui išreikšti save – tai saviraiškos rūšis, kai vaikas gali būti savimi ir užsiimti tuo, kas jam patinka labiausiai. Dažniausiai vaikai turi daugybę žaislų namuose, darželyje, pas senelius, tačiau galima pastebėti, jog daugiausiai laiko praleidžia su keliais žaislais, tai parodo, kad vaikas geba atsirinkti, kas jam įdomu ir ko jis nori. Taip pat per žaislus formuojasi vaiko būsimi hobiai.
- Žaidimų metu mokomasi kritinio mąstymo – žaidimai yra realaus pasaulio situacijų atspindžiai, todėl vaikai jų metu mokosi ne tik kritiškai mąstyti, bet ir priimti tam tikrus sprendimus. Pavyzdžiui, vaikas žaidžia su gaisrininko įranga – jis supras, kad gaisrą svarbu užgesinti kuo greičiau, tačiau gesinimo metu svarbu ne tik laiku išgelbėti nukentėjusius, bet apsaugoti ir save, kad kitą kartą būtų galima išgelbėti ir kitus nelaimės užkluptus žmones.
- Žaidimas naudingas vaiko kalbos ugdymui – net jei ir vaikas žaidžia vienas, jis neretai garsiai kalba. Įsiklausykite į jo kalbą – kaip jis reiškia savo mintis, kaip formuluoja sakinius? Net ir dar nekalbantis vaikas žaisdamas skleidžia įvairius garsus – tai labai svarbu jo kalbos formavimuisi ir socializacijos skatinimui.
- Žaidimai padeda formuoti vaikų savarankiškumą – žaidimų pasaulyje vaikas mokosi pats priimti sprendimus, išbando įvairias situacijas ir dėliojasi požiūrį, bei vertybes. Tarkime, kai vaikas žaidžia namus, atkreipkite dėmesį, kaip jis pasakoja apie šeimą, kaip jis elgiasi su kitais šeimos nariais, ar paslaugiai ir mandagiai, ar kelia balsą, pagal tai galima matyti, koks požiūris dėliojasi vaikui. Taip pat gebėjimas žaisti be suaugusių žmonių formuoja įvairius asmeninius įgūdžius.
- Žaidimų metu ugdomi socialiniai įgūdžiai – tokia žaidimų nauda atsiskleidžia tuomet, kai vaikas žaidžia su kitais vaikais. Jei vienu metu keletas vaikų užsinori vieno žaislo, tuomet geriausia, kai sprendimą vaikai atranda savarankiškai. Tai gali sukelti konfliktą tarp vaikų, tačiau tokiu būdu vaikai mokosi spręsti konfliktus, atrasti sprendimo būdus, braižosi savo ir bando suprasti kitų ribas.
- Žaidimai ugdo empatijos jausmą – žaidimo forma vaikai išmoksta suprasti ir atpažinti kitų jausmus ir poreikius. Empatijos jausmas ugdomas nuo ankstyvos vaikystės ir tai daroma žaidžiant su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais. Vaidmenų žaidimai, pavyzdžiui, įsijautimas į šeimos gydytojo ar mamos/tėčio vaidmenį gali padėti išugdyti stipresnius empatijos jausmus.
- Judrių žaidimų metu ugdomi judėjimo gebėjimai – gaudynės, žaidimai su kamuoliu, karstymasis po medžius ir panašūs fiziniai žaidimai padeda stiprinti vaiko raumenis ir lavinti stambiosios motorikos gebėjimus: koordinaciją, pusiausvyrą ir pan. Tuo tarpu žaidimai su dėlionėmis, kaladėlėmis ar konstruktoriais padeda lavinti smulkiosios motorikos gebėjimus.
Tad padėkime savo vaikams mokytis pažinti šį įvairų pasaulį per žaidimus, kad patirtys būtų kuo pozityvesnės.
Šaltiniai:
- Jakimavičienė, A. (2017). Žaidimų teorija;
- Juodaitytė, A., Malinauskienė, D., & Šiaučiulienė, R. (2015). Žaidimas kaip vaiko kūrybos ir gyvenimo filosofija;
- Brėdikytė, M. (2005). Žaidimo vaidmuo vaiko gyvenime. Žvirblių takas.
Su meile, Kjūtas
