Skirtingų žaidimų nauda vaikams
Pediatrai aktyviai rekomenduoja vaikams daugiau laiko skirti žaidimams, kadangi žaidimai padeda vaikui vystytis, taip pat mažina iš aplinkos patiriamą stresą. Tad plačiau pasidomėsime apie 2-5 metų amžiaus vaikų skirtingus žaidimų tipus tam, kad tėvams būtų lengviau pritaikyti tinkamus žaislus ir suprasti, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip.
- Stebėtojo žaidimas
Šiuo laikotarpiu vaikas mėgsta stebėti, jis nebūna aktyvus žaidimo kūrėjęs, jis labiau mėgsta stebėti, kaip daiktas ar jis pats kruta. Vaikas gali tiesiog laisvai judėti įvairių greičiu, judinti skirtingas kūno dalis ir tiesiog įdėmiai į jas žiūrėti, kūno suvokimas yra naujas dalykas, tad jam kūno galimybės gali būti įdomus reiškinys. Taip pat vaikas gali mėgti liesti skirtinas tekstūras arba žaisti su kortelėmis, kurios keičia spalva.
Tad tokiems žaidimams rekomenduojamos priemonės: skirtingų tekstūrų žaislai, pliušiniai pažinimo žaislai, blizgantys daiktai;
- Neįpareigojantis (savarankiškas) žaidimas
Vaikas mėgsta žaisti vienas, nekreipia didelio dėmesio į kitus vaikus, kaip jie žaidžia, gali nenorėti suaugusių žmonių įsikišimo kuriant istoriją ar judinant žaislus. Tokiems žaidimams gali puikiai pasitarnauti gamta, kai vaikas gali laisvai lakstyti, rinkti gėles, skinti lapus ir pan., jo fantazija tada prasiplečia ir jis pats būna žaidimo kūrėjęs ir jo atlikėjęs.
Tad tokiems žaidimams rekomenduojamos priemonės: jungiamieji, konstrukciniai žaislai, kartotinės dėžės, virtuvės reikmenų, traukinių rinkiniai ir kiti vaizduotę lavinantys žaislai.
- Žiūrovo žaidimas
Šis žaidimo tipas neaktyvus, tačiau reikšmingas. Gebėjimas žaisti su kitais vaikais yra labai svarbus įgūdis, norint, kad vaikas gebėtų ateityje kurti socialinį ratą. Šiame žaidimų tipe vaikas dažnai tiesiog žiūrės, kaip žaidžia kiti vaikai arba kaip bendrauja kiti suaugę žmonės, tokiu būdu vaikas mokosi, kaip reikia prieiti prie vaiko, ką pasakyti ir pan. Taip pat jis stebi ir tėvus, tad reikia stengtis rodyti pozityvų bendravimo pavyzdį.
Tad tokiems žaidimams rekomenduojamos priemonės: parodykite vaikui, ką mėgstate veikti, ir nesvarbu, kas tai būtų – sodininkystė, grojimas instrumentu ar dėlionės, nusiveskite vaiką į parką ir leiskite jam stebėti, kaip vaikai žaidžia smėlio dėžėje, net jei jis nenori jūsų palikti ir prisijungti prie vaikų, jei vaikas turi brolių ir (arba) seserų, tegul jis stebi vyresniųjų veiklas. Nors vaikas iki 3 metų paprastai nesupranta dalijimosi kaip veiksmo, jis vis tiek gali pradėti mokytis, kaip būti vyresnio amžiaus vaiko žaidimo draugu.
- Lygiagretusis žaidimas
Vaikas šiuo etapu gali žaisti tokiais pačiais žaislais kaip ir kiti vaikai, bet su jais kartu jis nekontaktuos ir nebendraus, jis juos labiau mėgdžios ir bus šalia jų. Per tokį žaidimą vaikas mokosi savarankiškumo jausmo: tai yra „mano“, o ne „jų“.
Tad tokiems žaidimams rekomenduojamos priemonės: lipdukų knygelės, tuneliai ar minkšti laipiojimo žaislai, spalvotos kaladėlės rūšiavimui ir dėliojimui.
- Bendradarbiavimo žaidimas
Komandinis darbas vaikui jau darosi įdomus, vaikas pradeda žaisti su kitais dėl bendro tikslo. Ir šį įgūdį vaikas lavina likusį gyvenimą- mokykloje darydamas namų darbus, kurdapas spektaklius, darbe generuodamas idėjas ir atlikdamas pavestas užduotis ir pan. Šis žingsnis vaikui padeda suprasti socialinių ryšių naudą.
Tad tokiems žaidimams rekomenduojamos priemonės: čiuožyklos, sūpynės ir vaikų nameliai, lėlių teatras, futbolo kamuolys, baletas, judesių koordinaciją lavinančios priemonės.
Paskatinkime žaisti savo vaikus, nes taip jie mokosi labai svarbių socialinių įgūdžių, o kad tai palengvintume, pasirūpinkime tinkamais žaislais.
Šaltiniai:
- Jakimavičienė, A. (2017). Žaidimų teorija;
- Brėdikytė, M. (2005). Žaidimo vaidmuo vaiko gyvenime. Žvirblių takas.
Su meile, Kjūtas
